Mūsų šalyje pamėgtos keleto konstrukcinių tipų medinės grindys: trisluoksnės ar dvisluoksnės parketlentės, medžio masyvo lentos ir mozaikinis parketas. Europiečiai vienodai dažnai renkasi dvisluoksnes ir trisluoksnes parketlentes, o lietuviai labiausiai mėgsta trisluoksnę ąžuolo parketlentę. Pastaruoju metu, padidėjus pasiūlai, vis dažniau kelią į kliento namus randa ir dvisluoksnės parketlentės.
Dvisluoksnės parketlentės
Kuo skiriasi ir kuo panašios dvisluoksnės ir trisluoksnės parketlentės?
Dvisluoksnę parketlentę sudaro 2 sluoksniai:
- viršutinis – kietmedžio lukštas,
- apatinis – daugiasluoksnė beržo fanera.
Viršutinis sluoksnis gaminamas iš kietų lapuočių medžių rūšių. Tai sluoksnis, kurį mes matome ir juo vaikštome. Jis dėvisi, braižosi, užsiteršia, todėl anksčiau ar vėliau jį reikės atnaujinti. Viršutinio sluoksnio sustiprinimui parketlentes lakuojame arba tepame alyva. Viršutinio sluoksnio storis – nuo 2,5 iki 6,0 ar daugiau milimetrų. Storesnis sluoksnis leidžia daugiau kartų atnaujinti grindis.
Apatinis sluoksnis dažniausiai gaminamas iš keleto beržo faneros lakštų, tad pavadinimas „dvisluoksnė“ parketlentė, tik iš dalies teisingas. Beržo medienos lakštai sudedami vienas ant kito taip, kad nesutaptų medžio augimo kryptis. Tai svarbu, nes mediena nuo drėgmės ir temperatūros pokyčių plečiasi kiekviena kryptimi skirtingai. Mažiausias kitimas yra išilgai medžio rievių, didesnis – radialine kryptimi. Taip sudėti lakštai kompensuoja vienas kito matmenų kitimą, todėl aplinkos poveikis faneros matmenims itin mažas.
Dvisluoksnės parketlentės gaminamos tik su „įlaidas ir išdroža“ sujungimu. Parketlentės su tokiu sujungimu turi būti klijuojamos prie pagrindo ir negali būti klojamos plaukiojančiu būdu ant pakloto. Todėl visos dvisluoksnės parketlentės yra klijuojamos.
Jeigu nusprendėte įrengti šildomas grindis, būtina atkreipti dėmesį į reikalavimus parketlentei: tinka tik ta parketlentė, kurią gamintojas nurodė kaip tinkamą šildomoms grindims, parketlentė turi būti klijuojama, o ne tiesiama ant pakloto (išskyrus retas gamintojo nurodytas išimtis). Dvisluoksnė parketlentė labiau tinka šildomoms grindims nei trisluoksnė. Detaliau: šildomos grindys.
Trisluoksnės parketlentės
Trisluoksnes parketlentes, kaip galima nuspėti iš pavadinimo, sudaro 3 sluoksniai:
- viršutinis – kietmedžio lukštas,
- vidurinis – tangentinio pjovimo (statmenos rievės) spygliuočių medienos tąšeliai,
- apatinis – spygliuočio medienos lukštas.
Šio tipo grindinės lentos gali būti sujungiamos dvejopai: sujungimu „įlaidas ir išdroža“ arba viena iš daugelio laminuotose grindyse sutinkamų „klikų“ modifikacijų.
Parketlentės su „klik“ sujungimu dedamos ant pagrindo plaukiojančiu būdu su paklotu. Toks klojimo būdas yra paprastesnis ir greitesnis už klijavimą. Ko gero, tai ir nulemia didesnį trisluoksnės parketlentės populiarumą Lietuvoje.
Grindinės lentos
Neužmirštos ir grindinės lentos. Pakito paties pavadinimo taikymas: anksčiau, esant skurdžiam asortimentui, grindinės lentos apibrėžimas buvo visiems vienareikšmiškai suprantamas. Dabar neretai parketlentės ir grindinės lentos pavadinimai sutapatinami. Nesusipratimams išvengti atsirado medžio masyvo grindų sąvoka. Medžio masyvo grindys – tai dažniausiai 20 ir daugiau mm storio, vientiso medžio grindinės lentos su briaunose išfrezuotais sujungimais „įlaidas ir išdroža“.
Tokios grindinės lentos itin ilgaamžės. Jas galima daug kartų šlifuoti ir atnaujinti. Tinkamai prižiūrint, jomis džiaugsis kelios gyventojų kartos. Masyvo grindys klijuojamos prie pagrindo arba kalamos prie lagių. Plaukiojančiu būdu kloti jų negalima.
Vienetinis parketas
Vienetinis parketas arba kitaip – mozaikinis parketas. Nors bendrinis pavadinimas parketas ir dabar pakankamai dažnas, bet dažniausiai tikrovėje tai reiškia ne vienetinį parketą: taip vadiname dvisluoksnes ar trisluoksnes grindines lentas. Tikrasis vienetinis parketas sutinkamas vis rečiau. Tai savitas gaminys, iš kurio galima sukurti medžio grindų šedevrus, bet nauji gaminiai jį pranoksta asortimentu, savybėm ir ypač klojimo paprastumu.
Rūšiavimas
Medienos rūšiavimas – viena iš pagrindinių estetinių-kokybinių medinių grindų savybių. Rūšiavimas lemia galutinio produkto paviršiaus vaizdą ir kainą.
Kiekvienai medžio rūšiai būdinga savita tekstūra, bet net iš to paties medžio skirtingų kamieno vietų išpjautos lentos viena nuo kitos skirsis rievių forma, jų tankumu, šakų dydžiu ir t. t. O medžiai skirtingi. Jei pasirinkote patinkantį medžio grindų vaizdą, visos lentos turi būti surūšiuotos taip, kad tarp jų nepasitaikytų kitokio rašto lentų. Kiekvienas gamintojas savaip įvardija gaminamų grindų rūšiavimus, nustato jų skaičių ir jiems būdingas medienos piešinio ypatybes, bet galima įžvelgti tris esminius rūšiavimus: lygus, natūralus ir išraiškingas (rustikinis).
Lygus – medžio metinės rievės tiesios arba beveik tiesios, nėra šakų, beveik nėra spalvinių variacijų,
Natūralus (gyvas) – medžio metinės rievės ne vien tiesios, pasitaiko smulkesnių šakelių (leistinas šakos diametras priklauso nuo konkretaus gamintojo), galimi nedideli spalviniai skirtumai, kai kurie gamintojai leidžia nedidelį kiekį medžio šerdies ir balanos,
Išraiškingas arba rustikinis – medžio metinės rievės pasitaiko nuo tiesių iki visai kreivų, galimos didesnio diametro šakos, galimi didesni spalviniai skirtumai, didesni kiekiai medžio šerdies bei balanos.
Norint pabrėžti medžio tekstūrą, gali būti atliekamas paviršiaus šukavimas. Proceso metu metaliniais šepečiais iš gaminio paviršiaus iššukuojamos minkštesnės medienos dalys. Taip sukuriamas reljefinis paviršius, kuris gaminiui suteikia natūralumo pojūtį.
Gaminio vaizdą keičia ir nuožulnos – nusklembtos grindlentės briaunos. Jos išskiria lentas bendrame grindų fone ir grindys tampa ne neutraliu patalpos elementu, bet ryškiu akcentu.
Lentos gali turėti 2 arba 4 nuožulnas: tik šonuose arba ir galuose. Nuožulnos skiriasi savo lygumu, gyliu. Jos gali būti nuspalvintos kontrastuojančia visam gaminiui spalva, taip dar labiau išryškindamos kiekvieną lentą.
3 - 5 d. d.
